Rašyk
Eilės (73933)
Fantastika (2198)
Esė (1499)
Proza (10424)
Vaikams (2532)
Slam (49)
English (1128)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 12 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Šlykščiai drėgnas buvo tas vakaras. Vienas vyras stovėjo prie namo kampo ir rūkė cigarilę. Jis laukė. Ir jis matė. Kaip elegantiškai artinasi jauna mergina. Kaip ta mergina vos pastebimai šypsosi, kaip...
Jis matė, ir jo akys buvo liūdnos. Mergina ėjo ilgai, vitrinų languose atsispindėjo tiesi ir liekna figūra. Galbūt kitame pasaulyje bus kitaip. Mergina gyveno viena, jai reikėjo pinigų.
Raudonų lūpų šypsena, ir tada vyras ima dvi suglamžytas kupiūras iš baltų rankų. Šįvakar jis pirks du butelius viskio. Šiandienai ir rytojui. Jis stengsis išlyginti pinigus. Čekis išlįs iš kasos aparato, kasininkė jį nuplėš ir nešyptelėjusi palinkės gero vakaro. Dvi suglamžytos kupiūros – tiek kainuos vyrui ramybė.
„Tu nepyk, kad tik šitiek“, mergina traukė cigaretę. Ji stovėjo purviname skersgatvyje ir išsitepė savo batelius.
„Aš noriu, kad tu šiandien pabandytum dar“.
Mergina nežiūrėjo į vyrą. Jos paakiai buvo pilkšvi, plaukai nublukę ir nesušukuoti, o lūpos ryškios. Taip jai liepė. Ji buvo klusni, ta mergina. Cigaretės galiukas įsižiebė ir po truputį geso.
„Gerai“.
Automobiliai važiavo gatve šalia dviejų žmonių neskubėdami. Vyro akys dairėsi, jis stovėjo truputėlį palinkęs visu kūnu į priekį, kažko ieškojo tarp žmonių. O kai pastebėjo pažįstamas akis, jis pažvelgė į merginos cigaretę ir atsisukęs lūpomis kažką pasakė. Akys trumpam nusisuko.
„Tu alkana? “
Ji nusijuokė pavargusiu juoku.
„Lyg tau tai rūpėtų“.
„Baik“.
„Ne, aš ne alkana“.
Jiedu susipažino knygyne, kai abu ieškojo tos pačios knygos, bet negavo nei vienas. Jiedu nuėjo į kavinę ir šnekučiavosi. Vyras šiek tiek vyresnis, nedaug. Jie juokėsi ir šypsojosi. Ir kai mergina prasitarė, jog gyvena viena ir turi sunkumų su pinigais, vyras pasiūlė jai darbelį.
Gęstanti nuorūka krito ant šlapio asfalto ir sušnypštė. Batelis jos neužmynė; mergina jį išsitepė, kai stovėjo purviname skersgatvyje. Jos plaukai nublukę ir nesušukuoti, bet gražūs; jos skruostai rausvi ir putlūs.
Vyras lengvai palinksi galva, ir pažįstamos akys pasirodo vėl. Kaina visados tokia pat. Kartais akys dėl to įsižeidžia. Šiek tiek paėjus 34-ąja yra toks valdininkas. Jis pažįsta vyrą ir merginą, jis pigiai nuomoja kambarį. Pinigai po visko – merginai, kad nebūtų nesklandumų. Akys nužiūri ją, jos kojas, jauną krūtinę. Akys šypsosi. Supurvinti bateliai nueina, ir vyras prie namo kampo lieka vienas. Jis nusisuka į kitą pusę ir nežiūri, kaip nueina jauna mergina. Šitaip ramiau.
Vyras pažvelgia į dangų, suraukia antakius ir be garso klausia: „Tu manai, aš nežinau? “
Tamsus dangus tyli ir nejuda. Vyro akyse atsispindi ryškiai geltona žibinto šviesa. Vyro akys gražiai spindi, ir jis pagalvoja: viskas pasaulyje sudėliota būtent taip, kad skaudėtų labiausiai.
Cigarilė nukrenta ant asfalto, toli nuo vyro. Jis atsisuka ir stebi tuščią gatvę. Kai mergina grįš, jis lieps mesti visą šitą reikalą. Mergina žiūrės sutrikusi ir nustebusi. Jis prisilies prie merginos veidelio pirmą kartą ir pabučiuos į kaktą. Jis paprašys, kad mergina gyventų pas jį. Jiedu dirbs ir lengvai pragyvens. Jiedu pamirš ir vėl išmoks šypsotis.
Vyras stovėjo prie namo kampo ir žiūrėjo. Kitoje gatvės pusėje buvo kino teatras. Durys atsidarė garsiai, ir vyras atsisuko. Pro duris ėjo maža mergaitė. Ji ėjo įsikibusi į mamos ranką. Ir tada, būtent tą akimirką, kai mergaitė šyptelėjo, vyras sustingo ir suprato. Kad per vėlu. Kad ta mergina, kuri tuoj sugrįš, jau nebe ši mergaitė, kuri eina įsikibusi į mamos ranką. Kad mažos mergaitės šypsena suaugusiųjų pasaulyje neegzistuoja. Ir staiga tas vyras liūdnomis akimis prisiminė savo mergaitę iš labai seniai. Prisiminė švelnius plaukus, mėlynas akis, šypseną. Ji mokėjo šypsotis būtent kaip šita va maža mergytė. Tuo metu vyras daug neturėjo, jis galėjo pasiūlyti nebent savo absoliučią meilę. Ir tada jis prisiminė savo mergaitės juoką, šviesius plaukus vėjyje ir tą giluminį skausmą.
„Šįkart pasisekė“, grįžusi tarė mergina ir nusišypsojo pilkomis lūpomis. Jos rankoje vyras pastebėjo šimtinę. Mergina smagiai kikeno ir pirštų galais trynė lūpų kampelius.
Kai mergina sugrįžo pirmą kartą, ji buvo išsigandusi. Vyras tvirtai suėmė ją už pečių ir ramino. „Tu turėsi pasisekimą, – jis sakė pasilenkęs prie mergaitiško veido, – pasidarysi gerą karjerą. “
2016-01-04 18:37
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 0
 
Blogas komentaras Rodyti?
2016-01-06 11:18
Upė Piliakalnytė
:)
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2016-01-05 11:55
Vytas Cinikas
dėl įvardžių pilnai sutinku, tą dar šlifuoju, o dėl būdvardžių ir palyginimų - nenoriu romantizuotis ir seilėtis. tas vakaras tiesiog buvo šlykščiai drėgnas, ir joks ten glitnumas namo kampo negaubė
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2016-01-05 11:16
Upė Piliakalnytė
Vyriškumo nuopolis..Mintis sena bet verta aprašyti vėl ir vėl. Pasigendu palyginimų, būvardžių.Tarkim šlykščiai drėgnas buvo tas vakaras, kažkokia gliti klampuma gaubė namo kampą prie kurio stovėjo vyriškis ir rūkė..Jis nykiai mintydamas laukė. Mažiau turėtų būti tų jis ji vyras mergina. Tai gali būti žaliūkas, išgeibelis. Ji gali būti mergystės sapnas, nuskriaustas vaikutis fantazijoms čia didžiuliai plotai, manau reikia turtinti žodyną.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą