Pasaulis be Nuttelos

Gyvenimas be Nutellos

Man jau penkiasdešimt. Prieš tai buvo keturiasdešimt devyneri. Tai daug didesnis skaičius, nei penkiasdešimt. Ir skiemenų daugiau, ir žodžiai ilgesni.
Mano gyvenimas susideda iš kelių paprastų dalykų. Greičiau – iš keleto paprastų dalykų ir kelių nepaprastų. Nors teisingiausiai būtų sakyti, kad mano gyvenime yra labai daug nepaprastų dalykų ir tik keli – paprasti.
Aš turiu darbą. Tai labai svarbu. Dirbu gamykloje riešutukų tikrintoju. Tai aukščiausios rūšies riešutai, atrenkami iš aukščiausios rūšies ūkių, kad būtų galima pagaminti aukščiausios rūšies riešutų kremą. Aš dirbu Nutella gamykloje. Labai svarbu atidžiai atrinkti pačius sveikiausius riešutus. Tai suteikia mūsų gaminamam kremui su niekuo nesupainiojamą skonį. Ir tai jau vyksta ištisus penkiasdešimt metų. Pusantro tūkstančio žmonių dirba tam, kad nepriekaištingo skonio kremas pasiektų jūsų stalą. Nesvarbu, kokiame pasaulio kampelyje jūs bebūtumėt. Skonis turi būti vienodas visur. Tokia yra Nutella politika. Jau penkiasdešimt metų.
Lygiai tiek pat, kiek ir man yra dabar.
Aš myliu savo darbą. Ir savo žalią kostiumą. Greičiau salotinį. Ar – elektrinės spalvos. Mes su kolegomis niekaip nesutariam. Bet mūsų kepuraitės visada baltos ir permatomos. Man šąla galva, nes neturiu plaukų. Jau dvidešimt metų kaip esu nuplikęs. Todėl labai gera dirbti Nutella gamykloje su balta kepuraite.
Po darbo visada užsukame pažaisti kėgliais. Kiekvieną ketvirtadienį rengiame tarpusavio varžybas. Jau penkerius metus iš eilės laimiu kiekvieną ketvirtadienį. Man labai sekasi žaisti kėgliais. Turiu net savo kamuolį. Keturiolikto numerio. Jį man padovanojo Nutella gamyklos administracija, kai laimėjau tarpgamyklines varžybas prieš trejus metus Australijoje. Ant jo nupieštas Nutella indelis. Ir užrašas yra. „Mūsų čempionui“. Kai rieda, Nutella indelis visaip vartosi. Man kartais kyla mintis, kas atsitiktų kremui viduje, jei jis tiek daug kartų būtų vartomas. Turbūt išsiskirtų... Negaliu sakyti, kas išsiskirtų. Nes po to jūs nustotumėte vartoti Nutella.
Aš turiu merginą. Jį gyvena Australijoje. Mes matėmės prieš trejus metus, kai dalyvavau tarpgamyklinėse kėglių varžybose. Tada su ja ir susipažinau. Mes dažnai susiskambiname per Skype. Kiekvieną vakarą susiskambiname. Šiandien su ja nesusiskambinsiu. Nes važiuosiu į oro uostą jos pasitikti. Ji atvyksta manęs pasveikinti su gimtadieniu. Juk man – penkiasdešimt. Jai – penkiasdešimt penkeri. Mes švęsime gimtadienius drauge. Padovanosiu jai savo gamybos dovaną. Man patinka gaminti dovanas.
Aš apipiešiu telefonų apsauginius dangtelius. Tai prasidėjo prieš septyniolika metų, kai pradėjau dirbti Nutella gamykloje. Tada nusprendžiau, kad visi turi žinoti, kad aš dirbu Nutella gamykloje ir savo telefono apsauginį dangtelį papuošiau savo rankų Nutella indelio piešiniu. Tą pačią dieną teko jį padovanoti berniukui, kuris mano telefoną pamatė parduotuvėje. Jis labai mėgo valgyti Nutella ir mes susitikome prie lentynos, kurioje buvo išrikiuota šimtai Nutella indelių. Man patinka stovėti parduotuvėje ir žiūrėti į išrikiuotus šimtus Nutella indelių. Tada jaučiuosi kaip gamykloje. Man būna labai gera. Nusifotografavau šitas lentynas ir tas berniukas pamatė mano telefono apsauginį dangtelį. Negalėjo atitraukti akių. Aš jam jį ir padovanojau. Prie parduotuvės mane pasivijo berniuko tėtis. Maniau, kad laukia nemalonus pokalbis. Bet jis man davė dešimtinę. Padėkojo. Ir nusišypsojo. Palinkėjo sėkmės.
Nuo tada aš apipiešiu apsauginius telefonų dangtelius. Ir už kiekvieną imu po dešimtinę. Aš gerai uždirbu Nutella gamykloje. Bet imu po dešimtinę, nes žmonės taip nori. Jie nori man mokėti po dešimtinę. Per vakarą apipiešiu po penkis dangtelius. Juos visus parduodu per eBay. Kiekvieną vakarą apipiešiu po penkis. Net ketvirtadieniais. Kai grįžtu po varžybų iš kėglinės. Ir taip jau septyniolika metų. Niekada neėmiau pinigų iš sąskaitos už parduotus dangtelius. Ten jau turiu tris šimtus šešis tūkstančius. Nežinau, ką daryti su šitais pinigais. Aš gerai uždirbu Nutella gamykloje. Rūšiuoju riešutukus.
Nors pats nevalgau riešutų. Esu alergiškas riešutams. Ir negaliu valgyti Nutella, nes iš karto ištinsta gerklė. Kai buvau penkerių – vos neuždusau. Nes suvalgiau šaukštą Nutella kremo. Gulėjau dvi dienas ligoninėje. Į ranką man buvo įsmeigta ilga adata ir pro ją į mane varvėjo fiziologinis skystis. Taip mane išgelbėjo. Bet aš visada norėjau Nutella. Todėl įsidarbinau gamykloje, kur ją gamina. Man patinka rizikuoti. Bet mano valia labai stipri. Aš niekada daugiau neragavau Nutella kremo. Kaip niekada ir nesimylėjau su mergina. Nesimylėjau ir su vaikinu, nors mano kolega iš darbo dažnai tai daro. Jam patinka mylėtis su vaikinais. Man nepatiktų. Nežinočiau, ką reiktų daryti. Ir nenorėčiau žinoti.
Labiau man patinka skaityti mokslines knygas. Apie tarpusavio santykius. Labai patinka Irvino Yalomo knygos. Ypač jo pamąstymai apie mirtį ir priešmirtinį laikotarpį. Nes dabar tik antras kartas, kai esu ligoninėje. Man atliekami tyrimai. Iškart po jų vyksiu į oro uostą pasitikti savo merginos iš Australijos. Girdėjau gydytojus kažką kalbant apie  letalinę vidurinės linijos granuliomą. Tai kažkaip susiję su mano itin jautria uosle. Kažkokie pakitimai nosies viduje. Sukietėjimai, trukdantys kvėpuoti, keičiantys nosies gleivinės jautrumą. Gal dėl to aš ir esu alergiškas riešutams. Nes labai gerai užuodžiu visokius kvapus.
Dėl to ir mašinos nevairuoju. Man ji labai dvokia. Jau seniai gyvenu priemiestyje, nedideliame name su dideliu sodu. Iki Nutella gamyklos dviračiu nuvažiuoju per penkiolika minučių, nes gamykla pastatyta užmiestyje, kad būtų patogesnė logistika. Mums taip aiškino darbo pamainos viršininkas. Dviratį visada pasistatau toje pat vietoje. Mano dviratis turi numerį, tai toks pat numeris ir ant asfalto užrašytas. Nejaugi žmonės nesupranta, kad savo automobilių išmetamosiomis dujomis nuodija aplinką? Bet jie supranta. Tai labai plati tema ir tokių temų aš vengiu. Aš dažnai vengiu plačių temų. Visi turime savo požiūrį į bet ką. Nenorėčiau, kad kažkas iš šalies imtų reguliuoti, ką aš turiu ir ko neprivalau daryti, ką galvoti, kaip elgtis. Plautis rankas pasinaudojus tualetu, ar nesiplauti. Man patinka plautis rankas.
Rankas plaunuosi dešimt kartų per dieną. Patinka vanduo ir jo keliamas čiurlenimo garsas. Patinka jausti vandenį. Kai nusiprausiu po dušu, visada stengiuosi dar bent dešimt minučių pastovėti po tekančio vandens srove. Žinau, kad tai labai neekologiška, bet silpnybė, kuriai aš pasiduodu. Stovėti po vandens– šilto vandens srove – ir ilgai pamiegoti. Tai dvi mano silpnybės. Man patinka kėgliai, bet tai nėra silpnybė. Tai – sportas. Sportas man taip pat patinka. Esu tapęs Nutella tarpgamyklinių kėglių varžybų čempionu. Ir gavau dovanų kėglio rutulį. Silpnybes galima išmušti vienu mostu. Tik reikia gerai pataikyti. Išsukti ir paleisti iš dešinės. Tada rutulys padaro lanką ir sukdamasis įrieda į kėglius. Jie visi tada nuvirsta. Tada jaučiuosi labai gerai.
Geriausiai jaučiuosi apipiešdamas telefonų apsauginius dangtelius. Kalbėdamas Skype. Ir dirbdamas Nutella gamykloje. Šiuo metu esu ligoninėje ir man atliekami tyrimai. Man patinka ligoninėje. Visi vaikšto panašiai apsirengę į mane, kai dirbu Nutella gamykloje – su šviesiai žaliais chalatais ir permatomomis baltomis kepurėmis. Mes atliekame labai svarbų darbą – suteikiame visuomenei galimybę kiekvieną dieną pradėti su Nutella. Jau septyniolika metų ir aš esu Nutella pasaulio dalis. Aš neįsivaizduoju savo gyvenimo be Nutella.
Šiandien ryte atsikėliau ir supratau, kad mano pasaulis pasikeis. Aš suprantu, kad dėl letalinės vidurio linijos granuliomos aš nebegalėsiu dirbti Nutella gamykloje. Ten aš dirbu septyniolika metų. Bet negaliu valgyti Nutella kremo, nes esu alergiškas riešutams. Ir septyniolika metų dirbau riešutų kokybės patikros skyriuje. Nuo jų kvapo per šitą laiką mano nosyje susidarė kieti dariniai, kurie trukdo man kvėpuoti. Jei nebūčiau dirbęs su apsaugine veido kauke, tikriausiai šita liga būtų prasidėjusi daug anksčiau.
Aš guliu palatoje ir matau pro langą skrendančius lėktuvus. Šiandien turiu pasitikti savo merginą. Ji atskrenda iš Australijos. Mes su ja susitikome prieš trejus metus. Jai labai patiko apsauginis telefono dangtelis su Nutella indeliu, kurį jai nusiunčiau. Aš labai jaudinuosi.
Gydytojas sako, kad granulioma išplitusi  ir smegenys padengtos kietais mazgeliais. Pagalvojau, kad smegenys pasidengė riešutais. Nutella užvaldė visas mano mintis. Gydytojas sako, kad reikia ruoštis chemoterapijai. Labai dėl to nesijaudinu – plaukų neturiu seniai. O man jau penkiasdešimt metų. Dabar keliausiu į oro uostą. Kas liks, kai chemoterapija mane išgydys nuo Nutella? Koks pasaulis manęs laukia be Nutella? Man patinka apipiešti apsauginius telefonų dangtelius. Galbūt šįvakar pasimylėsiu pirmą kartą. Manau, kad vertėtų įsigyti automobilį. Dar turiu laiko. Dar tikrai turiu laiko.
Man labai daug davė Nutella pasaulis. Aš labai daug daviau pasauliui kartu su Nutella. Mes su Nutella davėme daug vienas kitam. Visas pasaulis žino, kas tai yra Nutella. Ką pasaulis žino apie mane? Aš dar turiu laiko. Dar tikrai turiu tam laiko.