Kai mažas ir kvailas vaikelis buvau
(Ūkanota, saulėta – vis viena!),
Dar vaikščiojau tiesiai, bet tankiai griuvau
Ir drengė lietus čia kas dieną.
Moteris į žmonas prisiprašė… Deja!
(Ūkanota, saulėta – vis viena),
Penkiolika metų plūkiausi su ja
Ir pylė lietus čia kas dieną.
„Beždžionių proceso” šiemet sukaktis.
(Ūkanota, saulėta – vis viena!),
Devyniasdešimtmetį tęsias naktis,
Kai niekina Mokslą kas dieną.
Jau senstu dabar ir tas balsas duslus
(Ūkanota, saulėta – vis viena!)
Galvos negadina neišgertas alus,
Bet pila lietus čia kas dieną.
Baigiasi metai – rytoj bus kiti
(Ūkanota, saulėta – vis viena!),
Sumažėjo dantų, jie visai jau reti,
Nes pila lietus čia kas dieną.
Egzistuoja ši Žemė be galo ilgai
(Ūkanota, saulėta – vis viena!),
Revoliucijos siautėja tik iškiliai,
Joms ploti jūs galit kasdieną.