juk ilgainiui pritrūksta kantrybės
paryčiais kai atsiveria durys
kol ant plauko dar laikosi ribos
pasiverčia pasaulis į žuvį
vėl nerandam savęs šis žaidimas
tapo spąstais nakty pasiklydus
nesustojantis samsaros ratas
tarsi suodinas paukštis mėnulis
blausiai nušviečia kelią pasnigo
iki pertraukos dar liko laiko
tik išganymas jau užrakintas
lieka eiti ir nieko nerasti
cigaretė prišalo prie pirštų
kai atrodo kad niekas nelaiko
snaigės krenta baltu alebastru
ir aš laukiu kol man atsakysi