Įgrisęs paukštis tas prie mano namo,
Kuris perdien dainavo ir dainavo;
Suplojau vėlgi jam pro atviras duris,
Nebeišlaukdamas, kai ims jis ir nuskries.
Tikrai ir pats šiek tiek vis klydau.
Peikiau to paukščio giesmę tarsi ydą.
Ir, žinomais, jokia daina negali būti
Nutildyta neprasižengiant bent truputį.