Rūsio durys

Mes ėjom per koridorių
Išgirdau tave šaukiant iš kito galo,
Bet radau tave sukniubusią,
Ir nekvėpuojančią...

Aš nuvilkau tavo kūną
Į rūsį, kur mes gulėjom...
Vaškas tirpsta,
O aš pabučiavau tave...

Dabar pradėjau
Mylėti tave labiau.
Tavo kūnas ant drobės,
O aš tapau ant grindų.

Dabar tu lauk,
Kaip vaistai,
Kaip skausmas,
Jaučiamas taip ilgai.

Ir kaip skauda man
Pačiu blogiausiu būdu.
Ir kai dingai...
Taip neteisingai... tai taip neteisinga...