Kadaise, seniai, seniai...
Ilgą kelią nukeliavo
Karalaitė. Ir už plačių miškų
Apsigyveno ji „pily“.
Tai, atrodo, taip seniai...
Taip seniai jau buvo...
Karalaitė gero būdo,
Ir mama jos ne pikta.
Atsisėdo ji, ir seka,
Seka pasaką mažiems,
Ir mažiems, ir dideliems
Apie apie baisią audrą, kurios neprisikvies,, Taip gerai, kad Tave turiu“
Sustojo karalaitė po keistų kalbų
Ir stovėdama ji tarė:
Ramunėlė sako - myliu...