O jau mani mielas

O jau mani mielas
šaltai veidą prausė
broli, eikš  dar kartą
ne dėl žalio vyno
dėl žalio žolyno.
Sese, stok prie karsto
broliui tvok per snukį,
kad paliko mani
vienui vieną būti.
skaudų širdį baisiai,
žirgelis sužvengė,
galvelį padėjo,
uodegą nuleido.
Ašarą nubrauksiu,
ajerus užraugsiu,
ne dėl tų žolynų,
dėl žaliųjų vynų.



(p. s. skaityti tarmiškai)