Turi tu draugą išgalvotą,
Manai jis esąs tikras.
Sekioja kaip šunytis,
Visur kur tik sukiotum.
Bet štai, šis personažas byra,
Palikęs tamsų protą,
Tik tau vienam,
Kaip atlygį, už badą.
Dabar krapštytis teks pačiam
Iš tos skylės,
Kur savas kumštis,
Leido jai žibėt.
-------------------
Išvyst save, visais kampais,
Karčiausia baimė..