Kai bus data, pakeitus savo vardą

Paglosto gomurį ryškus tekilos skonis,
Širdy ramu, ramu lyg po audros.
Tarp pirštų glamonėja cigaretę, dūmo grožis,
Balse girdžiu agoniją, jau paragautos gilumos.
Saugu. Lengvai viltim lašnoja vaškas,
Aš užuodžiu saldumą Tavo dovanos,
Jos elegancijoj man gimsta šitas raštas,
Kurį paliksiu Tau, bent ne iš karto - po dienos.
Kai bus data pakeitus savo vardą,
Kai miestas Tave pasitiks prie Nemuno vagos.
Skaityk tada, skaityk su mano meile, šitą laišką,
Skaityk žinojime, kad jau labai, labai Tavęs ilgiuos...