Tu neatsimeni manęs
Kaip aš neatsimenu tavęs
bet vistik noriu įsikibti tau į ranką
žvarbios nakties ir atilsio gamtos,
paliudijimuose,
kur šaltis priklauso jį jaučiančiojo kauluose
tarp stingdinančios juodai baltos žiemos
ir tavo rankos,
ne atstumas, artumas ar atskirybė
o gal visai ne rankos?
numesta pirštinė man jas atstos
ant kelio vingio,
pakelti ją tai prisiminti
palikti – svetimiems išlikti.


Mr_ mxystpik





