Kada tu dingsi
pelenais pavirtęs
ir niekas niekada
tavęs nepasiges,
kada klejosi
paryčiais apgirtęs,
ieškodamas stiklo
šukėse savęs,
kai nebeliks
draugų
ir
artimojo
jokio kvapo
ir
nieks nepažinos tavęs...
kai tau
skambės varpai
bet nestovės
žmogus joksai
prie tavo kapo
tavo sūnus
paklaus mamos-
kas tu toksai buvai.....
(Sūnui)