Rašyk
Eilės (72397)
Fantastika (2188)
Esė (1688)
Proza (10379)
Vaikams (2460)
Slam (49)
English (1092)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 9 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Kai nubundu aš naktį,
vilko akimis,
ir pamiškėj
prie savo guolio šildaus:
ta kerinti,
tyli lemtis -
žvaigždėm vidurnaktį
pavirsta.

Rasos takais,
mėnulio spindesy,
basom,
kaip žmonės,
juda slėniais.

Visi kartu,
tik dabarty,
ir nebūtin
išskridę spėriai.

Iki aušros,
pabūki su manim:
paliesk,
pamilk
ir tik tada,
išeiki.

Pavirsk gėle, ir
žydinčia širdim,
iš ryto,
iš dangaus
kaskart
mane
surinki.

2015. 11. 22
2015-12-04 19:27
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 3 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2015-12-04 21:47
wrawr
submisyvumo koncentracija, na. kaip eilėraštis - tragiškas, bet prajuokino, tad 2
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2015-12-04 21:31
tictac_it
kaskart mane prakeiki :) - klasika jau būtų,   3
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2015-12-04 21:31
Kuršis
  Kartus bet meistriškas eiliukas...Šauniai!!!
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2015-12-04 21:31
Kuršis
  Kartus bet meistriškas eiliukas...Šauniai!!!
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2015-12-04 20:19
Kostia
Ale čę kap prišmikytą net žmuonelė seksova pasdar. Diašimts baliauskų, rekomendauskas ir į megiamiauskus pysu!
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą