Trumpiausias kelias Namo -119

Aštoni raiteliai, prie rodyklės į Rumšiškes, pagaliu sulaukė Pašto diližno. Trumpai pasitarę su Karietos vadeliotojais Pranu ir Gintaru nusprendė;- Į Etno-kultūrinę Lietuvą pirmiausiai apsižvalgyti įrisnuos aštonių raitelių burys, -Avangardas. Gipsis-Samurajus pirmas truktelėjo kamanomis ir pasileido Liepų alėja šuoliais. Paskui jį, neatsilikdami šuoliavo kiti septyni raiteliai. Pakelėje stoviniavo atvykę iš visų Lietuvos regionų, pasipuošę tautiniais rūbais, -jauni ir vyresnio amžiaus žmonės. Jie, išgirdę kanopų kaukšėjimą, pasitraukė į kelio pakraštį, -pamatę atšoliuojančius aštuonis raitelius, - aštonius karžygius, -atsargai pasitraukė dar labiau į pakelę, -vienas kitas stovėjo palinkę griovyje, - kiek išgąsdinti, bet susižavėję žiūrėjo išplietę akis. -E... pirmąjį raitelį, kažkas pažino... -E.. -Vejziekiat... -Juk tai Untis Gugis iš Adelaidės, - su vienu dunčiu... -Neee... -Mun atrodo kad tai Untis iš Lūkis, be veino duntys, -paprieštaravo antras. -Pasveikinkim... ir, -kad juos bala, -vyriausieji; -Loreta ir Stanislovas, - pamatę šuoliojančius, - neištižo ir neištiško pakelėje, -pakėlė rankas ir davė stovintiems griovyje ir pakelėje toną:
Oj tas Untis, -Untunėlis, sėdo ant žirgelio,
Pasileido per ulyčia, -lekia kaip pašėlęs,
Oj tu Unti, Untunėl...., -Ašaras nubrauki,
Dar dienelių geresnių, teks ir tau sulaukti...
-Je-je... -Teks sulaukti, - braukdamas nuo kelių, prikibusą praėjusios vasaros žoles, -tyliai suburbėjo Andriejus Užukulnis kylančiam iš griovio kaimynui... -Kas tai buvo per šviesa, Andriejau?
        Nekreipdami į pakeleivingus dėmesio, -raiteliai pakilusiais ir plasnuojančiais kaip paukščių sparnais sermėgų skvernais, - išsidraikuiais plaukais, -kaip viejas nušuoliavo tolyn, - kol dingo kelio vingyjje. Prijoje prie pirmos ribos, raitelius pasitiko keli svyruojantys gluosniai. Toliau, - ąžuolų alėja. Alėjos pradžioje stovėjo didelis, gražiais raižiniais išraižytas reklaminis monumentas; „Rumšiškių Etno-kultūrinė Lietuvos rspublika. Po juo, - Metų kalendorius. Kalendoriuje atsispindėjo visi svarbiausieji įvykiai; nuo pirmojo, į paslaptingą pagonių kraštą apsilankiusio ir tragiško likimo europėčio, - nuo pirmojo karūnoto Karaliaus Mindaugo, iki šių metų. Metų bėgyje, kas mėnesį, buvo numatoma ir  talpinama chronologiškai, viskas kas įvyko per visus praėjusius amžius. Čia buvo visa Lietuvos istorija, - visą įvykių gausą, buvo nelengva sutalpinti, bet išradingi Rumšiškių gyventojai buvo atkaklūs ir išradingi, - pasitarę su Tarybą ir radę sąličio taškus... -sutalpino. Sutalpino, ir kaip ekspermentą pateikė metų bėgyje Lietuvos gyventojams ir svečiams išbandyti. Po metų Kultūros ministerija, prieš rinkimus įvertins, ir jei projektas bus pelningas, -pritars ir duos ne tik pritariamą, bet ir financavimą, jei ne, - nepritars ir atmes kaip nesavalaikį.... Šiuos dienos Sausio mėnesio kalendorius bylojo; „Gerbiami Lankytojai, -Gerbiami Lietuvos gyventojai ir Gerbiami svečiai, Sausio mėnesį atvykę į Mažąją Lietuvą, patirsit XIX amžiaus Lietuvos gyvenimą. -Pasiruoškit patirti yspudžius kuriuos prisiminsit visą savo gyvenimą, -nesvarbu kur jus gyventumėte; Varėnoje, Tryškiose, Londone ar Paryžiuje, Las Vegase ar Holivude…Malonių yspudžių linkimę patirti Aukštaitijoje, Dzukijoje, Suvalkijoje ir Žemaitijoje…pasirašo, -atsakingas sausio mėnesyje, - laikinai einantis Prezidento pareigas, - Žemaitijos girių, raistų ir kalvų karalius Saulės dinastijos tikrasis, - paveldėtojas, -Kunigaikštis Katkus iš Blažių giminės...
-Joo, -tarė Samurajus Gipsis, -Nenobodžiausim, - ir žvilgtelėjęs į atidardėjusios Pašto karietos vadeliotojus Praną ir Gintarą, - mirgtelėjo akį…-Važiuojam, ir truktelėjes kamanom, spustelėjo žirgą kulnais, pirmas su savo pakeleiviais lengva riščia nurisnuojo ąžolų alėja. Prarisnuojus nežymią atkarpą, atsikorė į pirmą rimtą kliūtį, -“Registracija“ . Atsakingi už lankytojų saugumą, prisistatė konsultantai ir apsauginiai, -žlugusios Imperijos sargai, žandarų uniformomis kvietė: -Maloniai prašome Ponai ir Ponaičiai į mūsų, stabilumą garantuojančią, - Geros nuotaikos Imperiją, - į Lietuvą, ir paprašė pereiti pro patikrinimo mechanizmus. Pirmam teko eiti Gipsiui Samurajui. -Pypt-pypt-pypt, - sužviegė mechanizmas…-A…-Tai mano Samurajų kalavijas, ir per petį, iš už nugaros, ištraukė žaibuojančius ašmenis. -Turiu pažymėjimą, ir parodė ant galvos, -per kaktą, su Vyčio ir Gedimino stulpais užrištą raištį. Užrašas, - „Gipsis-Samurajus, -Pirmasis Lietuvos Kamikadzė“ ir metai... Raištis apsauginiams nesukėlė abejonių, nes prieš jiems atvykstant, per Skaipą buvo gavę pranešimą, - griežtą patvirtinimo raportą, su pilnos sudėties Lietuvos Generalinio Štabo paliūdiimu. Raportas buvo patvirtintas Generalinio štabo portretais ir parašais…-Maloniai prašomę, Gerbiamas Kamikadzė, Prašome, Gerbiamieji keliauninka, vykit  į Lietuvą.
Atsivėrė vartai, - aštoni raiteliai ir Pašto karieta, pakinkyta keturiais žemaitukais, įriedėjo į mistinę XIX amžiaus Lietuvą. Suskambo varpas: -Dinnn, -Dinnn, -Dinnn.... Jis pranešė apie atvykusius ypatingus svečius... ir apie neįprastai šiltą ir šviesų, -eilę metų besitęssiantį Kalėdinį laikotarpį:
          Dzin-dzin-dzin, -Dzin-dzin-dzin.....
..