Paiimk nosinę,
taip tą - vynuogėm ir ašarom kvepiančią,
po praėjusios žiemos -
sniego netikrumas, manęs nesukrėtė -
uola uolai netamsi...
Žiedais padengus stalą, ne dėl romantikos,
o vasarai priminti,
tu žiūrėjai atbukusiu žvilgsniu,
ieškančiu prasmės mano žodžiuose -
ėdžiose ne kūdikis [mitas] -
mažas avinėlis aukai už smalsumą...
Uždegus židinį - šokt į ugnį nereikėjo,
bet neapsakomai gražus tas vaizdas buvo -
su vėzdu, kaip orakulas,
atbukęs ir nejaučiantis esmės - į nebūtį esmės ieškot...
[gražus buvai]
Vos išsiskyrus mūs keliams -
aš keliais į bažnyčią [už tavo nuodemes],
tu stačia galvą nuodemėn -
žinai išpirksiu, kūnu ir dvasia - Liuciferis bus gailestingas...
[arba nebus...]
Į tuščią voką įdėk magnoliją ir dalį mirusio tikėjimo -
į Afriką, badaujantiems vaikams,
vergais nuo protėvių,
širdim laisva...