ir tūkstantis žvaigždžių išnyks

Ir medis tas,
ir obelis,
šalia suoliuko
stovi trys;
ir tas kažkas,
kurs sėdi vis:
tiktai akimirka -
tuojau išnyks.

Ir metų
tūkstantis pralėks,
prie ežero
kažkas sėdės;
nusisuki - negrįžta jis,
ir tūkstantis žvaigždžių
išnyks.

Prabėgs dar amžiai
keturi,
ir nieko, tu,
dabar
jau neturi;
ir neturėjai
niekados,
ir upės,
kažkada sustos.

Penkiolika naktų
tylos,
kas buvo -
niekada nepasikartos.

Kur tu esi,
kai nebūtis
tave išvaro,
užtrenkdama
duris.

Ir be tylos,
ir be garsų:
tik tu -
ir,
nebe tu.

2015. 11. 08 / 01. 51
Trakai - Vilnius - Kaunas