Trūkčiojantys kadrai

Juk kartais teisiame vienas kitą,
už silpnybes pavirsiančias stiprybe,
už stiprybes virstančias silpnybe.

Atrodo, nieko negali padaryti
ta gležna vėjo blaškoma snaigė
šokinėjanti aukštyn, žemyn,
kol grakščiai piruetu apsisuka
prieš ištirpdama ant delnų
šilumos,
girdi?
taip teka vanduo
kol mes laukiam
išdidūs, iškėlę galvas,
bet užsimerkę taip smarkiai,
kad pro trūkčiojančius vokus
matyti -
bijo p r a b u s t i.