Yris

Ta tyla
Virš melsvos
Vienatve alsuojančios kalvos
Ir tas rūkas
Sakei
Toks trapus
Baisu paliesti
Gali sulūžti

Mano akys
Virš melsvos
Vienatve alsuojančios kalvos
Ir gležnas kūnas
Rūku pavirtęs
Tik jo sulaužyti
Jau nebijai

Tada išeini
Sakydamas
Trumpam
Tik iš kur žinau
Kad tikriausiai labai
Beprotiškai ilgam

Klaupiuosi
Prieš naktį
Stiklinėm akim
Ieškodama Dievo
Randu
Tik ne jį
Net ne tave
O Glėbį
Demono
Vardu  Agonija

Žiaurumas
Štai kas tu esi

Likau viena
Juodžemio pataluose
Prigulusi
Tik trumpam
Belaukdama tavęs grįžtant
Užmigau
Labai
Beprotiškai ilgam
Vilties kupinam
Tavo voratinkliais sumegztam
Miegui

Tąnakt
Prieš numirštant
Sapnavau mudu kartu
Besiirstančius valtim
Tarp laukinių ajerų

Buvo šitaip gražu...


O dabar...
Mano meile
Skruostą glaudžiu
Prie melsvos
Vienatve alsuojančios kalvos
Tik čia nebe aš
Ir čia
Nebe tu
Čia
Tik šešėlis
Mūsų
Tikriausiai abiejų
Tik prisiminimas
Rūko
Ir mergaitės pilkai mėlynų akių
Į kurias kažkada žiūrėjai
Ir bijojai
Šitaip bijojai
Sulaužyti

Ir vėl
Krentu...