kartais sienos kalba
ir dulkių kamuolius pučia
popierėlius saldainių
servetėles druskos
aš toks menkas
kambario vidury
sienos teisia mane
keikia
už būtį
bet aš nebūčiau
jei leistų man
Ji- .. nebūty paskęst
kartais sienos griūva
žiedlapius barsto
ir aš
vidury gražiausio
performanso
ir alegro vakarinis
ir Ji- fantasmagorinė
ekstazė
viskas- kad tik pasakyčiau- it akimirkai
paskutinį- aš myliu
dievaži, myliu...


Merhaba





