1
į kiemą įvedėm
gyvulį
kalbėt nemokėjom
todėl viską darėm
iš intuicijos
todėl antakiai
visi vienoj linijoj
buvo kiek suraukti
todėl vienas po kito
traukėm cigaretes
ir klausėmės
kaip žvanga lenciūgas
kaip trankosi į
trešnės kamieną
kaip skruzdės byra
kartu su lapais
išmargintais
nuo to pačio
kamieno
kaip išsiplečia
gyvulio šnervės
tuo pačiu susitraukia
2
gyvulio nesiklausė
niekas
nors balso būta
ir būta gražaus
man semiant vandenį
ir šis ir anas
kalbėdavosi
man liepdavo tylėt
aš klausydavau
kažką lyg ir priminė
lyg ir būčiau
seniau
lyg --
tada įbrisdavau
iki pusės
iki bambagyslės
ir plonu ledu
užtraukdavo
3
ritualui įpusėjus
pavargę suguldavo
neštuvų rankenos
linkdavo
daugiau jų nebematydavau
toliau viskas taip pat
tiksliau toliau nieko
tiksliau
lenciūgas trankosi į
trešnės kamieną
trankosi į gyvulio odą
aido nebesigirdi
aidas išneštas
ir sunkiai atskirsi
kas prie ko prikabintas
intuicija kužda jau
metas
metas rudens
ir reikia iškviesti
priešpilnį
o gal jaunatį
tokių dalykų aš
nebeskirdavau
ateidavo metas
geležtėms giedoti
tyliai giedoti
taip pat tyliai
išsiplečia ir
užsitraukia
4
kelintą dieną neprašvinta
arba kelintas jau ruduo
be lietaus
kai gali tik iš nuojautos
nuspėti arba
atskirti
kur dabar
iki kur dabar
šalta
bambagyslė
užsitraukia