Metalo daina apie kara.

Stoviu aš su kalaviju rankoj
paruoštu ižiebti liepsna mušio lauke.
Paskutine akimirka, atiduodu tam
kad priminciau seseris ir brolius
kritusius šiame lauke.
Tevus ir motinas, dabar puvantcius vienoj kruvoj.
Jokios pagarbos iš tu krikšcioniu padugniu.

Su tuktancio vyru jega mano kraujyje
išleidžiu karo riksma kupina iniršio ir keršto.
Begu aš i savo mirti.
Prisiekiu savo širdimi, nusinešiu tas šiukšles kartu su savimi.

Dangus išsižiebia ryškia, raudona šviesa.
Mano veida dengia kraujas, trykštantis iš ju širdies.
Kaip prota prarades pamišes gyvulys, kaire, dešine skinu ju galvas.
Nuvarysiu jus visus i savo kapa!

*solo*

Priimu kalavija i savo širdi, kaip motina priima naujagimi i savo rankas.
Jauciu kaip Dievai šypsos, linki man kilningos mirties.
Temsta mano akys, girdžiu, kaip skanduoja vyrai savo pergale
išleidžiu paskutini atodusi ir užmerku akis.
Užmiegu ir ilsiuosi savo užpelnyta poilsi.