TAU, MYLIMASIS

Tau salnos pakasta gelele aukoju.
Gelsvus, lyg Saules spindulelis rudens lapus...
Tau Sirdies duzius atiduodu
Ir silta, svelnia Meile apkabinu.

Toli... ziburys sviecia Laimes...
Jis saukia, vilioja, kviecia...
Susikibkim uz ranku - eikim link jo...
Ir i svaiginancius aukscius kilkim!

Saulute jau nusileido...
Menesienos takeliu Tu ateiki...
Mano Sielos pusele sviesi!
As apkabinsiu Tave svelniai.

Nenupinsiu Tau roziu vainiko,
Nes jos turi spyglius...
Tau Aukstybiu Ilgesi padovanosiu
Ir Meile - degancia Sirdy.

Prie ezero tyro nueisim...
Prie kranto valtele ten rasim...
Angelai mus kviecia i ja
Kranta kita pasiekti.

Tu tik buk! Tik neiseik!
As Tave i Zvaigzdes palydesiu.
Tu nebepazinsi daugiau Mirties
Ir Laimes ziburi surasi!

Tu - stebuklas Zemes!
Tu - prazydes ziedas graziausias!
Tu - Dangus, kuris aukstai...
Tu - svajone, mano mintyse!

Tu - Tyrumas, Sirdis atverta.
Sokis nakty, po zvaigzdetu Dangum...
Tu - pakylejimas gyventi!
Tu - nezemiska Meile, dar nepatirta!

Ne protu kalbu as Tau,
O Sirdimi ir Siela...
Smuiko rauda. Mocartas. Tais keliais -
As i Tavaja Siela atklystu...

As Meile tyra. Kurejo dukra.
Tokia vaikiska... Naivi...
Tau pasaka seksiu graziausia...
Sapne, i akis Tavas zvelgiu...

Gyvenimo audros siaucia siautulingos...
Laime pasiklydo jose...
Ach, Likime!
Juk kelias i Laime pats ilgiausias!

Dieve, juk mes Tavo vaikai.
Kurejai, kaip ir Tu.
Dekoju Dievui, kad Tu esi.
Tu - Sviesa Gyvenimo tamsumoj!
O mano, Brangiausias zmogau!