(priedainis)
Mūsų meilės laiškai
Tai laimės laivai
Ir kai vėjas pučia iš jūros
Ir įtemptos burės
Džiaugsmas neapleidžia ilgai
(daina)
Aš turiu šiltą širdį
Kuri noriai mane girdi
Bet ji toli už Atlanto
Nesimato kito kranto
Bet kai aš gaunu jos laišką
Mano veido išraiška
Yra daug pasakanti
Nes aš ją myliu ir labai
Taigi dažnai
Skrajoja laiškai
Mano mylimosios vardas Perdita
Ir aš jos nekeisiu į jokią kitą
Tikrai žinau
Dėl jos aš meilę užtikau
Tamsiausiam Harlemo skvere
Tik vėjas iš vakarų papūs
Ir savo laiptinėj išgirsiu
Jos žingsnius
Ir mes nuolat liksime
Tame pačiame laive