Musės baimė

Kai už lango žvarbus oras,
Namuose darbuojas voras –
Neria tinklą atsakingai,
Nes stropumo jam nestinga.

Musė su siaubu žiūrėjo,
Vos iš baimės išturėjo,
Voras jos visai nematė –
Dirbo kruopščiai – namą statė.

„Kaip reikės dabar skraidyti,
Kad tinkle neįsivyčiau?
Tinklas veik per visą langą,
O tupiu aš ant palangės.

Ir per stiklą aš ropoju,
Kartais jį pakeverzoju“ –
Musė verkt vos nepradėjo,
Bet, staiga, kažkas atėjo.

Žiūri musė, kas čia vyksta –
Tinklas jos akyse nyksta!
Šluota švaistos, lyg vijurkas,
Voras blaškos, plyšin sprunka.

Greitai tinklo nebeliko,
„Tai stebuklas čia įvyko!
Negi vėl laisvai skraidysiu“?
- Skrisk pro langą – netrukdysiu!

Šeimininkė garsiai tarė,
Musei langą atidarė...
- Ai, aš to nesitikėjau! -
Šaukia musė, - Gero vėjo!