Slėpinys

Praviros bendrabučio durys
Užeiti nekviečia.
Jos norėtų užsisklęsti,
Paslėpti tamsią, drėgną laiptinę ir
Joje ant žemės gulinčią mergaitę,
Ką tik tapusią motina.

Lapkritį gimęs,
Šąlant gimęs,
Tyloje ir apakime gimęs,
Regėjimuose gimęs,
Ne iš šventosios dvasios -
Iš skausmo pradėtas jos kūdikis.

Po trisdešimt metų jis išeis skelbti
Gerosios Naujienos
Visiems Eglių gatvės latrams ir elgetoms,
Padarys daug stebuklų,
Tik niekas juo netikės.

Be laiko susenusi moteris,
Tada,
Po šitiekos metų,
Šypsos bedante savo burna,
Matydama, kaip jos Vienintelis,
Ištiesęs rankas
Atperka visus savo mirtimi,
Tamsioje, drėgnoje laiptinėje,
Atsirėmęs į sieną,
Ten pat, kur ją rado
Angelo atvesti vyrai
Raudonais drabužiais.

Ji įtikės ir
Bus išgelbėta.
Bet kol kas,
Neblaškykim
Jos sapno.

Šąla.
Kūdikis tyli.