Pirmąkart regiu aš šitai:
- Kaip ryškiai ruduo sušvito!
Pats įlindęs i kepurę,
Krosnį man jisai užkūrė.
Vieną, antrą, trečią krosnį...
Tuoj aš ten įkišiu nosį!
Pasipurtė, pasišiaušė,
kam paglosčiau jos pakaušį:
čiukšt į kairę, dešinėn,
ristute ir nuokalnėn...
ir nužėrė mano taką
ne žarijom - klevo lapais!
Imsiu vieną, griebsiu antrą,
trečias ant kepures krenta -
čiupsiu jo plonytį kotą,
o jis jau po tėčio šluota!