Vėlinės

Susitaikiau aš su savim, su visais
Ir skriaudas seniai jau atleidau
Nes visur jau buvau, viską mačiau
Reikia suprast užaugau, subrendau
Akmenų užantyje  nelaikau
O jei ir turėjau dar kitados
Išbarsčiau juos pakelėj ant visados
Nes kas jais pasibarstė
Kelią namo lengviau suranda
Tai ir grįžau namo, dabar į save
Apmąstau likimą ant tėvo kapelio
Metų našta slegia pečius
Vis sunkiau užsirišt batų raištelių