„Kelias prie viešnamio“

Kelias prie viešnamio-pardavinėja džiaugsmą,

  rymo kreivai, sau ironiškai kvatodamas

  iš bejėgystės, springdamas kekšišku

  juoku spjauna-į praeivio nugarą,

  prakeikdamas Dievą ir miestelėnus,

  degindamas šetoniškomis akimis,

  nuginkluoja vienuoles ir teisėjus,

  priversdamas juos raudonuoti

  kaip mažas, nekaltas mergaites,

  meilės pinigams subrendusiais vaginoj vaisiais,

  keikiasi žargoniškai į įstatymininko snukį,

  drabstydamas jį nekaltybės krauju ir sperma,

  mušdamas jį savo paties falu,

  nes kelias prie viešnamio

  niekada nebūna tuščias...