rasos

Pakalbėkim.

Kai paukščiai sudūžta į dangų
ir pabyra tyla
iškraipyta kvėpavimo.
Netikras laikas eina atgal -
Neišmokau gyventi minutėm.
Aš ilgiuosi tavęs.

Mačiau kaip užmerkė akis
šuniui kaimyno,
tas šuo ėjo keturioliktus metus
Buvo aklas,
tai reiškia, kad labiau nieko nematė nei ėjo.
ir vis gi buvo graudu.
Mačiau
vakaras kaulėtais pirštais užmerkia
akis dienai.

Jūra glostė pirmojo šalčio
nusvilintas kopas
Vis kartoju kiek laiko -
Vis girdžiu laikinai.

Kalė lietus į žemę,
Artojas, plyno lauko fragmentas,
meldės grūdui -
Buvo truputį žavu.

Kai paukščiai karpo pamėlusį dangų
šventadieniais
Bandau sugrįžti -
Atminty tik sekundės.