Jovalas...
pasaulio prakaitas sunkiasi pro
suskilinėjusių plytų langą,
alkanu, šerėtu liežuviu
skverbiasi giliai į korėto
proto likučius yrančius (stiklinėje)
-nebeskauda...,
kelias be gairių vinguriuoja
tarp spalvotų planetų...
Ant žvaigždžių keterų
jodinėja pragerta
sąžinė ir orumas
o naktį,...
velnias sėdi ant nugaros, sako
-pažadi?... pažadi?.. pažadi?
neatsisssakyyti o priiiiimt.........
būčiau sutikęs, -norėjau
bet miręs jau buvau
tik to nepastebėjau.