Apie nieką

Nežino nieks nieko niekada apie nieką
Nenori žinot ir nereikia
Bet apie nieką geriausiai išmano poetai
Vis bando savo analizus išanalizuoti
Pasigrožėt savimi, kaip žodžių virtinės veikia
Kaip šviesą uždaro girliandos, markizės, roletai
Vis bando užpildyti apleistą tuščią erdvę
Ir dūsauja kai kada iš širdies
Nejausdami kad skleidžia tiktai (oi, vos nepasakiau smarvę) negerą kvapą
.
O pradžioje buvo žodis
Ir jis buvo pas Dievą
Reikia sugebėjimų taip išvartyti
Išsukinėti kojas, rankas, išlupinėti akis
Kad pačio Dievo nebūtų matyti