Parke

Išdykauja klevo lapai –
Nusidažė geltonai,
O vėjeliui vos papūtus,
Ėmė skristi lyg drugiai.

Visą parką jie užliejo
Savo šildančia spalva,
Net antelės atskubėjo
Pasivaikščioti krante.

Snapelius po lapais brauko –
Ieško trupinio saldaus,
Nes įprato, kad vaikučiai
Jas palesins ir neskriaus.

Chrizantemų akys mirksi,
Žybsi saulės spinduliuos,
Parke spalvos - tokios ryškios,
Rodos, švies be paliovos.

O vėjelis - įsišėlo –
Nupūtė lapus žemyn,
Geltoni laiveliai plaukia
Upės srovele pirmyn.

Geltonai ruduo nudažė
Takelius ir upelius,
Kad, atslinkus debesėliui,
Parkas būtų netamsus.