Aplink piktais liežuviais
Širdį plaka.
Ji lygu būtų perdėtai kalta.
Krauju rausvu pasruvęs
Mėnuo teka,
Jo veidu rieda ašara šalta...
Lygu juodi varnai
Kedena plunksnas.
Krūtinėj nebesutelpa gėla...
Visi sulipę man čionai,
Nors jų gal tuntas,
Kapoja tylą. Ir jos nebėra.
Širdy putojęs kraujas
Verda pragaru.
Jis nenuves į dangų dėl kaltės,
Kuri vien nuojauta tik kliaujas.
Gimti sakalu
Ne kiekvienam juk duota gyvasties.
Išsikalbėjau liūdesio klaidinta-
Man dar gyvent šioj žemėje patinka.