palėpė

jis susiburia vienas palėpėje
išrašyti neišverktus skaudulius
paklausyti balandžių burkavimo
ir išuostyt žolynus džiūstančius

pro trikampį langelį matyti
šulinio svirtis su kiele
ir nurudęs drūtasis ąžuolas
palei ežerą ką tik nulijo

nugalabijo radiją vakar
betaisydamas stogą kopėčios
nenorėjo laikyt vertikalės
taip iš karto pasaulis nutolo

lyg nebūtų nei vilniaus nei oslo
net odesos ir kvala lumpuro
lyg pasibaigė kulkos kareiviams
ir ištryško fontanas sacharoj

vidur kiemo bala atsispindi
nuo visų atsilikęs gandras
kol šuva be komandos atlieka
geležinės grandinės bliuzą

krebžda pelės ir čirškauja žvirbliai
bruzda viso pasaulio palėpės
visomis bangomis ir kanalais
kad tik būtų kas viso to klauso

objektyvas trikampis langelio
o pasaulis mažytis kaip antpirštis
plėšo taip ir neišverktą rašinį
girgžda leidžiantis perdžiūvę laiptai