Brendu
Per degančias žvakes...
Užuolaidose plaikstosi
Netyčia įsipainiojusi vasara...
Skubu, veju vis
Aimanuojančias bites,
Nutūpusias į liepsną
Prisigerti karšto
Vaško.
Šaukiu
Ir balsas trauko grandines,
Supančiojusias juodo
Rūko
Naktį.
Žvelgiu. Ir karštos žvaigždės
Ritasi į žvakides
O bitės virsta meteorais juodo vaško.
Ir suklumpu.
Tiesiu rankas į gestančias žvaigždes.
Sušlampa žemė ir dangus,
Nes lyja.
Meteorinis lietus.
PS Ačiū, redakcija, kad ištrynėt mano eilėraštį. "Pakėlėt" šventinę nuotaiką. Nieko negaliu pasakyt žmonėm, kurie mato ne širdį, bet chaosą modernių žodžiu.


Rėja











