Nebijosi- Nusirengsi

Sapnuoju geležinkelio bėgiais paskendusias dūmais akis-
ten kartais lyja (liejasi) hipiška poema (tapyba),
orginali koncepcija,  paprastai tokia pati kaip įprastai,
skiriasi tiktai teptukų šereliai: vieni švelniai glosto
kiti - dūria, ir  taip nespalvotai rėkia:
            aš kaip ir tu esu tik niekas
            aš kaip ir tu esu tik niekas
              Niekas.
Kartais ten traukinių vagonuos mėtosi vyzdžiai
pilni sustojusiomis širdimis vabalų - Euforija.
Sako jie žūsta, skęsdami akvareliniame
vandeny, nespalvotomis spalvomis nes:
            aš kaip ir tu esu tik niekas
            aš kaip ir tu esu tik niekas
              Niekas.

Prašau tik (ne) žiūrėk kaip belangiuose stoguose
šmėkščioja vandeniu lašantys šešėliai – permirksi
duriančio teptuko potepiais – Nebijosi - Nusirengsi,
kai (ne) atsisukęs pamatysi – bedugnę, nes
            aš kaip ir tu esu tik niekas
            aš kaip ir tu esu tik niekas
              Niekas.