Šiaurys ims gainioti
Pageltusius lapus
Ir žemės įsčios
Nuo šalnos pabalę,
Prisilietimas šios mirties pirštus
Mane gramzdins
Į rūpesčių vienatvę.
Kai paukščių takas
Nušviečia gaires
Tave paliks
Tamsos pilkšvos palaukę
Nebepasotinsi prisiminimais
Tos dienos,
Kai saulę debesys
Aplenks pabalę.
Turėsi ugnį
Prižiūrėt kantriai...
Sušilęs kūnu
Perrengsi ir sielą,
Vaidenas vasara
Ir kai kieme akmuo
Įkaitęs šonu kepins tavo delną.