pamatyt

Nebejaučiu tavo vardo
ant rankų
paimsiu pageltusio žibinto šviesą
užgesinsim
dienas
kopose
įmerkę kojas iki kelių į liūdesy
ganosi karosai
prūde.

Sudužo dangus į plaukus
prisiėmę lyg soties vienatvės
išeisim
ten,
kur gera,
kur galim sakyti,
kad norėčiau
iš lėto
Ruduo užsėmė akis.