Šalčio glėby

Vis kalbi banaliausius žodžius,
Vis rimuoji eilėraštį seną,
Su ritmu nesivargink, brangus,
Jis seniai į nostalgiją gena.

Gal geriau pasakyki trumpai,
Kad nenori daugiau serialo,
Nusibodo šalti vakarai,
Židinys vien tik nuoskaudą varo.

O šaltųjų naktų gaudesys
Diegia širdį lediniais smeigtukais.
Ar kas nors dar mane išklausys?
Ar sušildys, glėbin įsisupęs?

Saulės šilumą gaudau bergždžiai,
Nors ir šviečia, bet jau nebešildo,
Su šalčiu susitaikyt bandau,
O jis dar labiau skverbias į širdį.

Apledėjusi ji nebeverks,
Nebekrykštaus džiaugsmingais eiliukais,
Tik stikliniai jos dūžiai skardens,
Žais lediniais jausmų kamuoliukais.