Šiandien krenta ašaros ir dūžta
Banaliai kaip stiklo šukės po ledu
Sugrįžtu ir aš į seną lūšną
Kol apeit aplinkui niekaip negaliu
Mano sapnas pradeda sapnuoti
Į mane atsukęs žvilgsnį svetimą
Vieną akį rauna tartum votį
Na o kitą nemiga apakina
Tarpdury palikęs dviprasmybę
Pakimbu it voras atakuojamas
Čia taip pat ir vabalai pakibę
Pasiruošę man įgnybti kojomis
Ant raidžių iliuziją tapytą
KMB didžiosiomis išblukusią
Priimu kaip paprasčiausią mitą
Svetimam name sava einu puse