Fantazija

Du maži slibinai ganos pievoj gėlėtoj,
Akyse jų pasaulis apvirtęs ir rausvas.
Ir siūbuoja žvangučiai iš lėto,
Ir vyniojasi smilgos iš skausmo.

Du maži slibinai - du mažyčiai žmogeliai.
Gal tai mes, o galbūt ir kiti.
Vaikštinėja po sutryptą pievą ir kelią.
Jie nežino, kas bus ateity.

Du maži slibinai - mūsų sielos mažytės.
Jos liepsnoja ir spjaudo ugnim.
Liks prie kelio tik smilgos nuvytę,
Molio grumstas ir aš su tavim.