Kodėl taip laukiamas ima ir neateina
Kodėl taip išsvajotas lieka tik svaja
Kodėl akies rainelės dublikatas nesuformuotas
Kodėl tokia širdies gėla ir įkyrumai
Kodėl tiek daug lygčių neišspręstų
Kodėl tie bandymai pilni tokių gi nesėkmių
Pirmu šūviu, antru atsitrenkia į geldą geležinę
Girdžiu ramybės, stiprybės ir kantrybės
Lyg klodus pienių nuklotų aš jų turiu
Yra žmogus ir jo jausmai
Ir kai spyriuojasi laukiniai mūsų žirgai
Tu nugrimzdi į tylą kelies ir vėl eini
Su tyra brandžia minčių tėkme
Ei kas tu, ir iš kur tu kilus