saulėlydį stebi pora
mergina su džihabu
jos akys – juodas agatas
safyrinės jūros fone
nuo jų žvilgsnio
parausta vanduo
- - -
tūkstančiai skruzdžių
ant vieno uolaskėlės stiebo
– aš esu Alfa–Omega –
sako skruzdžių karalienė
jos palikuonys – upės grikių medaus
jos teka smiltainio uola
jos geria uolaskėlės gyvastį
uolos išlieka
- - -
mano akys sunkiai bemato vaikaičių vaikų
jų oda – grikių medus
jų kraujas vis dar raudonas
bet jie manęs nepažįsta
- - -
baltaplaukė mergaitė
piešia ant smėlio savo promotės veidą
jos akys – juodas agatas
ji – uola kurią išgelbėjo skruzdės