Aš troškau

Aš troškau tvarką įvesti. Aršiai. Balsą prarėkiau.
Vijausi savo šešėlį. Vakarop jį pralenkiau.
O naktį dingo šešėlis. Jisai nepaklūsta man.
Įrėmęs kaktą į staktą, trenkiau aš kumščiu stalan.

Nuo tol prabėgo daug metų. Pamenu ir kikenu.
Nuolankiai priimu viską. Baisiai nesikankinu.
Kas buvo, - būti turėjo. Ir bus, kas turės nutikt.
Aš tikras: iš šios Visatos niekaip nepavyks išnykt.