Tamsa turi vilties grįžti namo

Esu tamsa
Įklimpus lapkričio nakty
Supuvę lapai
Basas pėdas apsiviję
Įaugę
Suaugę su manim
Prie tavęs
Dėl tavęs

Pyksti
Kad nematau spalvų
Pykstu
Kad nematai manos –
Smaragdinės juodos

Prieš aušrą
Susikaupiu ir laukiu
To kažkur girdėto jausmo
Vadinamojo džiaugsmo
Atmerkusi akis
Žiūriu į dangų
Tik jis
Manęs nepastebi
Išnyksta
Ties pirma ryto sekunde
Ir vėl naktis

Gruodis
Kvėpuosiu dar giliau
Alsuosiu šaltį
Taktas į taktą
Vienodu ritmu
Nes jis mane girdi
Perbraukia plaukus
Lediniu pirštu
Ir visad
Viešpatie,
Jis visad supranta
Bet dar tik ruduo
Dar liko numirt
Iš lėto
Metant lapus
Paskutinius jausmus
Dar liko išnykt
Rankomis iriantis per kapo grumstus
Bet jau greitai
Jau greitai
Sugrįšiu pas tave
Dieve
Atgal į didingą Visatą