Kas neišėjo į eterį

Uodas (taip įkyriai) zvimbia palei ausį,
Aš toksai išblyškęs, pamiškėj blaškausi.

Lyg esu dar gyvas, bet jaučiuos vaiduokliu
Ir turbūt atrodau, panašiai, kaip jis.
Mano beprotybė ant senų spyruoklių -
Jei vienur paspausi, tai kitur išlįs.

Pamiškės laukymėj ieškau savo kūno
Paskutinį kartą čia aš jį jaučiau
Jis kažkur paslėptas trečią naktį tūno
Aš  žinau – dar šiltas... Reikia rast greičiau...

Jei ne tos raudonos skaudžiai kvapnios uogos
Jau suradęs būčiau aš save – tave.
Primena vaikystę... Bėgau visas nuogas
Nusėta raudonai, iliuzine gatve.

Jeigu nekvepėtų, taip širdies nespaustų,
Tik nesusigaudau, kur ji šiuo metu.
Jau beveik panorau, kad mane nubaustų,
Kad savęs taip ieškau, bet vis nerandu...

Mano jėgos senka. Mano beprotybė
Išganingai šnabžda, kad užteks kvėpuot.
Tad ir tau užtenka... Aš šalta būtybė...
Stengiaus. Nesigavo man nepavėluot...