aciu - iki

Kiek praėjo laiko?  3-eji metai? Ar tiesiog vienas trumpas gyvenimo etapas, kurio užteko? Aš nežinau, tu tikriausiai išvis nežinai kas aš toks. Bet tai nėra svarbu. Šiuo metu svarbu tik as ir kryptis, kryptis, kuri nuo šiol bus sekantis mano gyvenimo etapas. Anksčiau visa tai man nesukeldavo per daug minčiu. Anksčiau maniau, kad viskas priklauso nuo manes, viskas ko as noriu ar kada uzsinoresiu bus ranka pasiekiama, nes niekad anksciau nera buve, kad kaskas man gali buti nepasiekiama, bet klydau. Deja klydau labai stipriai...
Visai neseniai supratau, kad tai ko as noriu yra visiskai nepriklausoma nuo manes ir vienintele galimybe, kuria nuo siol turiu – bekti ir stengtis pagauti tave. Ir visgi, jaigu sugebesiu bent prisivyti tave, pamatyt priesais save, tokia ramia ir uzburiancia tiesa, kurios nesugebejau anksciau atpazinti. Viskas priklausys tik nuo taves. Nuo tavo sprendimo, esu as vertas paimt tave uz rankos dar karta, ar ne. Nu, bet kolkas tai nera svarbu, nes priesais laukia ilgas kelias, kuris turbut bus, ta prasme – yra pats didziausias isbandymas mano istorijoje.
Noreciau tureti  galimybe pakalbet dabar su tavim. Galimybe paklausti, ka tada as padariau gerai? (ar reiktu sakyt tinkamai?). juk anksciau, turiu galvoje tas dienas, kurias galejau leisti su tavim kazka tikrai dariau gerai.  juk puikiai atsimenu tavo akis ir ju israiskinga zvilgsni, kuris priversdavo mane pasijust nesaugu salia taves. Tomis dienomis as galejau bet kada buti salia taves. Bet to nedariau, nenorejau jaigu atvirai kalbant. Neklausk pats nesuprantu kodel... tik suprask mane teisingai, man tikrai patiko but tavo draugijoj, bet as dar buvau tas kaimo vaikis atvykes i miesta, kuriam viskas buvo nauja, ir kuris toli grazu negalajo, net isivaizduot, ko jam reiks po keliu metu. Nors manau, dabar mano  gyvenimas butu buves daug paprastesnis jaigu jame nebutum isipainiojus tu. Ta prasme mergyt pati pagalvok, kad as po keliu metu lieciau sirdi rasydamas betka ir betkam...?  tai tikrai nera vienas is mano dalyku. Manau tai irgi yra kazkaip susije su tavim, juk tu megdavai rasyt. Ypac kiek pamenu megai rasyt apie ji, kazkoki vaikina, kuri tu vadindavai 2 metai, o as vadindavau... nu nera svarbu juk tai dabar. Is vis ar tai turi kokia nors prasme? Juk tu uz daugybes kilometru, senai pamirsus mano varda.  Turbut pasakoji savo planus kazkokiam vaikinui, kuris laiko tave stipriai apkabines, ir kuris turbut visiskai istrins mane is tavo atminties. Vien nuo sios minties imu sypsotis, bandydamas save apgaut, kad dziaugiuosi juk tu esi laiminga. Bet ar kamnors isvis yra pavyke apgauti save pati? Turbut ne, manau nepavyks ir man. Suprask mane teisingai, as zinau, kad pats praradau savo sansa, tiesa sakant manau, kad net ne viena. Viskas gerai, manau viduje jau pradedu susitaikyti su mintim, kad daugiau niekada negalesiu tureti taves salia saves. Bet jaigu tu bent karta prisimeniai mane, jaigu yra bent  1 procento galimybe, kad viskas gali prasidet is naujo, patikek manim as isspausiu viska is tos menkutes galimybes.  Juk ta kryptis, naujas etapas, kuri minejau viso sito pradzioj yra lyg tikslo siekimas, kai kas tai gal pavadintu tai gyvenimo prasmes siekimas. Matai as nusprendziau, kad jaigu tikrai noriu dar karteli tave patraukti i savo puse, as tiesiog privalau pasikeisti, nes dabar neturiu jokiu sansu. As nenoriu gryzti i praeiti ir buti tas, jaunuolis, kuris tave suzavejo, o paskui elgesi kaip paskutinis zioplys leisdamas tau isslysti is glebio. As noriu buti tas vyras, kuris isgirs is taves TAIP. Nu bet iki to dar ilgas kelias. Tikrai nuosirdziai tikiu, kad as galiu tapti tokiu, kokio tu nori ir kokio tau reikia. Zinoma jaigu nebus per velu ir kasnors kitas nepavoks tavojo TAIP.  Butu skaudu manau. Betkokiu atveju as prizadu tau, niekad nenustosiu stengtis, nes manau, kad stengdamasis del taves as galiu isgaut visai nebloga vyruka is saves, net jaigu ir butu per velu, manau, kad man vistiek bus i nauda visas sitas reikalas.
Tai vat Ruta, per visa sia nerislia rasliavia, as tiesiog noriu tau pasakyti aciu, kad pasirodei mano gyvenime ir ikvepiai svajone tapti kazkuo daugiau nei esu dabar. Taigi Aciu tau ir tikiuosi neuztrukti per daug ilgai, kol keliausi iki taves.