Pamokėlė

Aš taisau staliuką mažą,
Iš tėvelio jis garažo,
Ten radau daugiau daiktų,
Tai parsinešiau kartu.

Replės žnybia kur nereikia,
Atsuktuvas pirštan smeigia,
Nepatenkintas esu,
Kam gi reikia šių daiktų?

Juos ant stalo išdėliojau,
Tėtis matė ir šypsojo,
Aš išraudęs supratau,
Kaip nevykusiai žaidžiau.

Pasiėmęs atsuktuvą,
Tėtis varžtą juo išsuko,
O po to labai lėtai,
Mokė, kaip įsukt tvirtai.

Replėmis viniuką traukėm,
Prakaitą nuo skruostų braukėm,
Bet abu sutartinai
Jį ištraukėm – kaip gerai!

Na, dabar jau aš mokėsiu,
Kai reikės, pats padirbėsiu,
Tėtis tik šalia stovės,
O prireikus, dar padės.