Apniūkusią dieną,
Kai debesys risis taku,
Paimsiu už rankos tave
Ir slėpsiu nuo vėjo
Po ąžuolo seno šaka.
Kai saulės šviesus spindulys,
Lydės tave takučiu,
Kai kojom basom,
Per žolę rasotą skubėsi,
Sutiksi mane
Po ąžuolo seno šaka.
Sėdėsim kartu, abu po medžiu
Ir tyliai be žodžių kalbėsim.