Prikelk mane iš sapno

Prikelk mane iš sapno, kuris nužudė.
Pažadinki gyventi, migloj aš skęstu.
Ir skęstu jau ne šiandien, ir ne vakar
Aš skęstu nuo tada, kai ji pamatė
Neleisk matyt, leisk pasijusti savimi.
Kokete, mylinčia save, kai
Jautėsi graži ir seksuali,
Kada tikėjo, kad pasaulis jai po kojom.
Dabar jau viskas užgesinta.
Prisiminimas tik, kad kažkada tikėjo,
Jog viskas jos jėgoms.
O rankose širdis ir meilė.
Troškimai ir svajonės, kurių
Nelaidojo, o kūrė juos.
Iš naujo ir iš naujo.
Kol liko tik viena širdis,
Tuščiuos namuos.
Tokiuos tuščiuos, kad
Planeta išvėmė ją.
Per pagyrias rytines dvidešimt pirmu
Citadelės žingsniu.
Lediniu vandeniu nutaškyki sielą,
Kai baigsis alus ir cigaretės.